Man sėdint kambaryje, su kompiuteriu ant kelių, išgirstu, kaip lėtai ir atsargiai prasiveria mano kambario durys. Atsisukusi, kaip jau ir tikėjausi, pamtau juodaplaukį vaikiną. Mačiau, kaip Zayn prieš kurį laiką atvažiavo, tikriausiai dėl Amber, tad buvo tik laiko klausimas, kada jis ateis. Tiesą sakant, netgi būčiau nusivylusi, jeigu nebūtų atėjęs. Zayn sunkiai šyptelėjęs tyliai pasisveikina. Atsakau jam silpnu šypsniu ir pastebiu, kad vaikinas nervingai sukandęs apatinę lūpą pažvelgia į mane, lyg nežinodamas, ką daryti. Atsidususi prisitraukiu savo kojas, kad jis galėtų atsisėsti, ir padedu kompiuterį į šalį.
– Kaip tu? – tyliai paklausia sėsdamasis ant lovos priešais mane.
– Gerai, – gūžteliu pečiais. – Kaip tu?
– Taip pat, – linkteli galva ir vėl akimirkai įsivyrauja nejauki tyla. – Ar vis dar nori pakalbėti? – paklausia ir aš prisimenu, kaip jis sakė, kad pakalbėsime kitąkart apie tai. Dar kartą neturėdama ką pasakyti gūžteliu pečiais ir nuleidžiu galvą. – Na... – Zayn sumikčiojęs nutyla. Keistai miela matyti jį priešais save besijaudinantį. – Noriu, kad žinotum, jog aš... Na... Nežaidžiu, kaip pati sakei...
– Gerai, – tyliai pasakau nepakeldama akių nuo savo pirštų.
– Gerai, – pakartoja. Kaip nejauku! – Turiu omenyje, jog... Na, aš žiūriu į tai, galbūt, rimčiau, negu tau gali pasirodyti...
– Džiugu, – sumurmu, tačiau tikrai smagu girdėti, jog jam tai taip pat svarbu.
– Ar tikrai viskas gerai? Žinau, jog prieš kelias dienas pas tave buvo merginos. Bandžiau kalbėtis su jomis, bet jos man nieko nepasakė. Netgi Amber! O Josh sakė, kad beveik neišeini.
Jis apie mane klausė jų? Man patinka toks Zayn, kuomet jis nemėgina ko nors įrodyti, ar nekartoja, jog jam visa tai nė kiek nerūpi. Jam dar ir kaip rūpi. Ir tai man patinka.
– Viskas gerai. – linkteliu.
Iš šono, tikriausiai, atrodome juokingai. Sėdi vienas priešais kitą du suaugę žmonės, nuleidę galvas ir nė vienas negali pratarti žodžio nesumikčiojęs. Tačiau kodėl abu taip jaudinamės? Jaučiuosi kaip nedrąsi maža mergaitė pirmoje klasėje, turinti sėdėti šalia patinkančio berniuko.
– Ar tavęs nelaukia Amber? – pagaliau išdrįstu pakelti galvą. Zayn taip pat pažvelgia į mane, tačiau jo akys atrodo sutrikusios ir, regis, kiek nusivylusios.
– Ne, bet jeigu... – jo balsas ir vėl užsikerta. – jeigu nori, kad išeičiau, aš... – Zayn jau ruošias stotis nuo lovos. – Na, išeisiu.
– Ne, – greitai papurtau galvą. – Tik pamaniau, jog ji tavęs laukia...
Zayn lengvai šyptelėjęs pasilieka sėdėti.
– Tarp jūsų su Josh taip pat viskas susitvarkė, taip? – nutraukia nejaukią tylą vaikinas.
– Viskas lyg ir gerai, – atsidūstu.
– Tuomet kodėl judu nebebūnante kartu, o tu nuolat sėdi čia?
– Nežinau, – sumurmu nenorėdama apie tai darkart su juo kalbėti, tačiau mano balsas smarkiai pasikeičia. Nes man liūdna. Liūdna, kad viskas taip gavosi. Norėčiau, kad to niekad nebūtų nutikę.
– Rebecca, – Zayn atsidūsta neturėdamas ką pasakyti.
Jaučiu, kaip jis atsistoja ir aš greitai pakeliu galvą, manydama, jog jis ruošias išeiti, tačiau jis priėjęs arčiau atsisėda šalia manęs. Zayn akimirką padvejojęs, atsargiai uždeda ranką man ant pečių ir švelniai patrina mano petį. Jaučiu, kaip mano kūnas įsitempia, o Zayn neužtikrintais judesiais vis dar glosto mano petį. Dabar ne toks jau ir drąsus, taip? Tačiau man net ir tai patinka. Dabar jis nuoširdžiausias, kokį man teko jį matyti, ir, veikiausiai, kada nors teks.
– Visi jau apie tai pamiršo ir priprato, – jam kalbant pasukusi galvą pažvelgiu į Zayn ranką ant savo peties ir pajuntu, kaip mano kūnas pašiurpsta, o kadangi mano juodi marškinėliai nedengia mano rankų, Zayn pastebi mano pašiurpusias rankas. – turėtum ir tu nustoti apie tai galvoti. Tau šalta?
– Taip... šiek tiek, – mikčiojimas vėl palieka mano lūpas. Tiesą sakant man karšta, juk vasaros vidurys, tačiau nenoriu, kad jis manytų, jog tai dėl jo pašiurpo mano oda.
– Tikrai? – nusistebi vaikinas. – Tu karšta, – taria delnu nuslysdamas mano nuoga ranka žemiau. – Ne... – Greitai supranta, ką pasakęs, – turiu omeny... na... kad...
– Viskas gerai, – nutraukiu jo mikčiojimą ir nestipriai nusijuokiu, nors mano skruostai ir kaista.
Atsargiai pakeliu galvą ir matau, kaip vaikinas lengviau atsidūsta ir šypteli. Atidžiau nužvelgiu jo veidą, tamsiais, keletą dienų neskustais šereliais, padengtus skruostus... Bet greitai suprantu, kad per ilgai žiūriu į jį ir dar kartą pajutusi kaistančius skruostus, nuleidžiu galvą. Girdžiu, kaip pagaliau Zayn nusijuokia. Jis laisvos rankos pirštais švelniai suima mano smakrą ir kilsteli mano galvą į save. Žvelgiu juodaplaukiui vaikinui į akis laukdama, ką jis darys, tačiau jis tik stebi mane. Nyksčiu švelniai perbraukia per mano apatinę lūpą ir lengvai šypteli. Ar jis specialiai mane erzina? Tačiau ne. Jau po akimirkos mūsų lūpos švelniai ir neužtikrintai susitinka. Nors ir, regis, šiuo metu abu jaučiamės lyg paaugliai turėdami savo pirmąjį bučinį, tačiau vis vien gera.
– Ar vis dar manai, jog tai blogai? – atsitraukęs paklausia ir kilsteli antakį, nors jis ir žino atsakymą.
– Juk jau pasakei, jog tau tai svarbu, – sumurmu žvelgdama į rudas akis ir jis nusišypso.
Zayn palinksta ir darkart, šįkart užtikrinčiau, pabučiuoja mane. Atsargiai uždedu ranką ant jo peties, tačiau ji greitai nuslysta link Zayn kaklo galinės dalies... Jeigu tik jis toks būtų visada...
* * *
Labaaass
laukiuu jūsų komentarųųų☺️❤️
VOTE⭐️
