// Zayn
Sėdžiu vonios kambaryje jau svajodamas, kaip grįžtu į lovą pas Rebeccą. Kad ir kaip miego norėčiau, kol kas negaliu to padaryti. Lucy artimiausiu metu man to neleis. Ilgai miegojus pietų miego, užmigti laiku nepavyks. Pamaniau, jog, galbūt, šilta vonia jai padės. Tad dabar nenuleisdamas akių stebiu, kaip ji pilnoje baltų putų vonioje žaidžia su savo žaislais. Ir triušis čia pat, tačiau šįkart nesijaudinu. Kitas lygiai toks pat žaislas jau laukia jos lovoje. Nupirksiu jų kiek tik reikės, kad tik išvengtume ašarų dėl to kvailo žaislo. Kuris net nėra kuo nors ypatingas!
Lucy savo mažomis rankomis paėmusi vonios putų apžiūrinėja jas, meta į viršų, juokiasi, kol galiausiai, nespėju nieko padaryti, kai ji nusprendžia jų paragauti.
- Lucy, ne, - greitai mėginu nuvalyti putas jai nuo veido ir lūpų. - Tai ne cukraus vata...
Matau, kaip ji susiraukia dėl muilo skonio jos burnoje. Bijau, kad nepradėtų verkti. Panašu, kad gali taip nutikti. Aš siaubingas tėvas... Pripylęs į stiklinę vandens, skubiai mėginu išskalauti jai burną. Regis, pavyksta. Tačiau vis vien šiek tiek pradedu jaudintis dėl jos. Kas jei tai jai pakenks? Nors tai ir vaikiškos putos, vis vien jas valgyti nėra sveika. Bet jau netrukus Lucy ir vėl žaidžia taškydamasi vonioje lyg niekur nieko, tačiau putų daugiau ragauti nemėgina. Labai tikiuosi, jog jai viskas gerai. Kiekvieną dieną Lucy man parodo, kiek daug dar nežinau ir turiu išmokti apie vaikus...
Kai ateina laikas lipti iš vonios, Lucy nepatenkinta, tačiau nepravirksta. Matau, jog ji nori dar likti. Aš jau ir taip leidau jai maudytis ilgiau nei turėtų. Rebecca nebūtų taip nusileidusi. Tačiau aš negaliu, matydamas, kaip ji nori dar likti vonioje, pasakyti ne. Tačiau šį kartą nusprendžiu, kad tikrai laikas. Nors ir nespėjau pas Rebeccą į lovą, kol ji dar nemiegojo, tačiau vis vien noriu paskubėti. Tačiau Lucy apie miegą net galvoti nenori. Ji nori tik žaisti. Tad tai ir darome dar mažiausiai pusvalandį jos kambaryje. Lengviau atsidūstu pamatęs, kaip Lucy akys vis labiau pradeda merktis, o judesiai darosi vis pasyvesni. Jai pagaliau užmigus, tyliai išeinu iš jos kambario.
Pagaliau įeinu į miegamąjį. Čia matau merginą, apšviestą ryškios pilnaties šviesos, ramiai miegančią. Duše stengiuosi užtrukti kiek įmanoma mažiau laiko. Noriu greičiau atsigulti šalia jos. Kai pagaliau tai padarau, Rebecca sunkiai pramerkia akis. Švelniai šypteli, pamačiusi mane, ir prisiglaudžia prie manęs, ranką permetusi man per liemenį.
- Ar ji tik dabar užmigo? - tyliai paklausia.
- Taip, - sumurmu. Nenoriu, jog ji žinotų, kad kartais man taip sunkiai sekasi su Lucy. Nenoriu, jog ji galvotų, kad nesusitvarkau.
Rebecca perbraukia delnu sau per veidą. Regis, jau nenori miegoti.
- Kaip elgtumeis, jei Lucy kada suvalgytų vonios putų? - tyliai paklausiu.
- Ką? - Rebecca garsiai nusijuokia. Atsitraukusi ji žvelgia į mane.
- Na, ji visada žaidžia su jomis. Noriu žinoti, ką turėčiau daryti, jei taip nutiktų, jog ji sugalvotų jų paragauti...
- Jei taip nutiktų, ar taip jau nutiko? - su šypsena paklausia.
- Aš tik noriu žinoti, kaip elgtumeis. - stengiuosi išsisukti nuo atsakymo į tą klausimą. Noriu žinoti, ar turiu dėl ko jaudintis.
- Na, nežinau. Pirmiausia išskalaučiau jai burną. Nežinau, kiek ji turėtų suvalgyti vonios putų, jog jai nutiktų kas blogo. Jos neskanios, paragavusi Lucy ir pati nenorėtų jų daugiau.
Lengviau atsidūstu. Viską padariau teisingai. Nusišypsau. Vis dėlto nesu toks blogas tėvas.
- Ar Lucy suvalgė vonios putų? - su šypsena paklausia.
