Negaliu atsitraukti nuo Rebeccos lūpų. Ji viena ranka tvirtai apsikabinusi mano kaklą, o kitos pirštus įvėlusi man į plaukus. Šiek tiek atsitraukiu ir suglaudžiu mudviejų kaktas, žvelgdamas į spindinčias juodas Rebeccos akis.
– Ar po tokart turėjai ką nors? – tyliai paklausiu.
Nors ir žinau atsakymą, noriu tai išgirsti iš jos. Matau, kaip susigėdusi Rebecca nuleidžia galvą ir nestipriai papurto galvą. Nesusilaikau plačiai nenusišypsojęs. Kaip gera žinoti, kad tik aš vienas esu matęs ją tokią. Visi siekiantys jos dėmesio apie tai gali tik pasvajoti. Alex daug padarytų, kad tik galėtų būti mano vietoje, tačiau niekada nebus. Niekada.
Atsargiai kilsteliu Rebeccos maikutę, tačiau nenuimu jos. Uždedu rankas ant nuogo merginos liemens, jusdamas, kaip ji virpa, ir kaip jos kūnas šiurpsta nuo mano prisilietimų. Ši naktis skirta tik jai. Šiąnakt svarbi tik ji. Todėl neskubėsiu. Noriu ir pats kuo ilgiau mėgautis šia akimirka.
Priglaudžiu lūpas jai prie kaklo girdėdamas, kaip atodūsis palieka Rebeccos tylus lūpas. Turiu būti atsargus. Nenoriu užgauti jos...
// Rebecca
Anksti ryte mane akis pramerkti priverčia skambančio žadintuvo garsas. Greitai, kad neprikelčiau šalia miegančio juodaplaukio, išjungiu jį, tačiau atsisukusi dar keletą minučių stebiu Zayn. Jaučiu kaistančius skruostus ir mano veide nekontroliuojamai atsiranda šypsena prisiminus šią naktį. Tikriausiai mano kūne nėra lopinėlio, kurio nebūtų pasiekusios Zayn lūpos.
Tyliai išlipu iš lovos ir pasiėmusi savo rūbus nueinu į vonios kambarį. Rankomis atsiremiu į kriauklę ir žvelgiu į savo atspindį veidrodyje. Ir vėl nesugebu sulaikyti šypsenos. Užsimerkiu. Zayn buvo geras, toks švelnus. Po to dar ilgą laiką gulėjome susiglaudę tamsoje kalbėdami. Ši naktis buvi visiškai tobula ir negalėčiau įsivaizduoti nieko geresnio.
Nusiprausiu vėsiu vandeniu veidą ir nusiimu Zayn maikutę, dengiančią visiškai nuogą mano kūną. Persirengiu ir tyliai išeinu palikdama miegantį Zayn kambaryje. Jis sakė, jog nuveš mane, tačiau abejoju, ar jis pabus, tad verčiau leisiu jam pamiegoti ir nueisiu pati.
Atsisėdu virtuvėje ant kėdės laukdama, kol užvirs vanduo kavai. Niekaip negaliu išmesti iš galvos šios nakties, kad ir ką bedaryčiau.
Atsistoju, kuomet vanduo užverda, tačiau jau po akimirkos išgirstu ir dar vieną garsą – žingsnius koridoriuje. Jau netrukus pamatau pro duris įeinantį juodaplaukį susivėlusiais plaukais. Sukandu apatinę lūpą, jog bent kiek nustočiau šypsotis. Jaučiu kaistančius skruostus. Štai - išlenda mano drovumas, prisiminus šią naktį... Tikriausiai teks priprasti. Zayn pasisveikinęs taip pat su šypsena žengia prie manęs. Šiek tiek jaudinuosi. Vis dar karts nuo karto prisimenu tą rytą, kuomet jis pasakė, jog jam tai nieko nereiškė. Ta baimė, jog jis ir vėl taip pasakys, kankino mane visąlaik, tačiau dabar aš juo visiškai pasitikiu.
– Kaip tu? – paklausia rankas uždėjęs ant mano liemens.
– Gerai, – nustembu dėl to, koks tylus yra mano balsas. Atsargiai delnus uždedu vaikinui ant pečių. Zayn trumpai šyptelėjęs pasilenkia ir suglaudžia mūsų lūpas lėtam bučiniui.
Kaip norėčiau, jog dabar neturėčiau išeiti. Norėčiau praleisti šią dieną su juo, kuomet Zayn taip gerai nusiteikęs, bet negaliu.
– Kodėl atsikėlei? – paklausiu, kuomet jis atsitraukia.
– Žadėjau nuvežti tave.
– Neprivalai, – papurtau galvą. – Aš nueisiu.
– Nuvešiu tave. – ištaria ir nusprendžiu nebesiginčyti. Vietoj to, pasiūlau Zayn kavos.
Dabar jau mūsų santykiai tikriausiai bus šiek tiek kitame lygmenyje. Mudu pagaliau po truputį tampame kaip normali pora. Man tikrai patinka būti su juo ir būtų apmaudu, jeigu Zayn nežiūrėtų rimtai. Kartais norėčiau turėti galimybę žinoti, ką jis mąsto ir ką galvoja apie mudu...
Norėčiau, kad mūsų santykiai tokie geri būtų visąlaik. Nenoriu pyktis. Nenoriu jokių kvailų ginčų. Tačiau taip nebūna. Kad ir kokie stiprūs santykiai, jie be pykčių neapsieina... Šiuo metu esu laiminga ir norėčiau tokia būti visada.
* * *
iš tiesų labai smarkiai dingsta motyvacija, kad vieną dieną ji dings visaiii )))):
