Ryte pramerkęs akis suprantu, jog esu vienas, o Rebeccos lovos pusė jau seniai tuščia. Įprastai pagulėčiau ilgiau, bet ne šiandien. Pabudęs Rebeccos namuose, pirmas dalykas, kurį noriu pamatyti ryte, yra ji. Jos. Visgi ne kasdien turiu tokią galimybę.
Išeinu iš kambario ir patikrinu virtuvę, tačiau čia nieko nerandu. Tuomet einu į Lucy kambarį . Sustojęs prie durų girdžių tylų balsą. Jos čia. Atidarau duris ir iškart pamatau Rebeccą ir Lucy ant žemės, ant vaikiško minkšto kilimėlio, kuris, atrodo, susideda iš didelių minkštų spalvotų lyg dėlionės detalių. Rebecca sėdi apsirengusi vis dar taip pat, kaip ir miegojo - kelnaites ir maikutę. Matau jos ištiestas nuogas kojas, kuomet tarp jų stovi Lucy, taip pat vis dar su pižama. Jos žaidžia, Rebecca ją kalbina, o Lucy juokiasi. Rebecca tokia graži... Juodi ilgi plaukai paleisti ir šiek tiek susivėlę. Tikriausiai ne taip jau seniai pabudo. Kad ir kiek į ją žiūrėčiau, niekada nepriprasiu. Man tiesiog pasisekė, jog tokia mergina kaip ji apskritai susidomėjo manimi, kuomet ji galėtų turėti vaikiną, kuris išties yra jos vertas. Pavyzdžiui, Alex. Tačiau ji renkasi mane. Aš taip pat visada pasirinksiu ją. Niekada nenorėčiau turėti nieko kito ir tai yra suprantama. Tačiau kodėl ji vis renkasi mane - man yra mįslė. Aš turiu daugiau minusų nei pliusų, be manęs Rebeccai būtų tik geriau.
Išgirdusios mane, jos atsisuka. Lucy plačiai nusišypso ir vis dar laikydama rankose kažkokius žaislus, tiesia rankas į mane. Rebecca taip pat šypteli ir pasisveikina. Prieinu arčiau jų, atsisėdu šalia Rebeccos ir paimu dukrą ant rankų.
- Ar seniai nemiegi? - paklausiu vieną delną uždėjęs jai ant kojos. Žvelgiu į mano rankos ir jos kojos nedidelį odos spalvos skirtumą. Myliu kiekvieną, net ir smulkiausią detalę susijusią su ja. Neįsivaizduoju, jog galėtų būti kaip nors kitaip.
- Atsikėliau aštuntą. Lucy jau nemiegojo, tačiau tikriausiai, nes pabudo šalia mūsų, buvo rami ir nepradėjo verkti vos pabudusi.
Kaip norėčiau, jog viskas būtų susiklostę kitaip. Kaip norėčiau, jog šiuos metus Rebecca nebūtų buvusi viena. Vis matydavau ją. Matydavau, kokia ji pavargusi. Kaip jai trūkdavo miego, tačiau niekada neprašė niekieno pagalbos. Visad atsisakydavo, kuomet siūlydavausi padėti. Nors aš norėjau padėti. Turėjau. Lucy mano dukra taip pat kaip ir jos. Blogai jausdavausi žinodamas, jog aš ramiai miegu namuose visą naktį, kol tuo tarpu Rebecca pabunda kas kelias valandas, keliasi anksti, neišsimiega. Buvo sunku ją tokią matyti. Troškau padėti kaip tik įmanoma, tačiau ji vis sakydavo, kad viskas gerai. Nenorėdavo leisti Lucy bent kartais nakvoti pas mane. Rebecca sakė, jog pripratusi nuolat būti šalia Lucy, ji visai neužmigs žinodama, kad jos nėra šalia.
Tuomet supratau, kokia Rebecca yra stipri. Iš pažiūros smulki ir trapi, bet tokia stipri viduje. Kartą, kuomet buvau pas ją, Rebecca sirgo. Atrodė labiau pavargusi ir išsekusi nei įprastai. Tačiau net ir tada atsisakė mano pagalbos. Tikino, jog viskas gerai. Visad buvo kantri su Lucy. Sunku pripažinti, tačiau aš pats nebūčiau taip gerai susidorojęs su visu tuo. Jei man būtų tekę vienam visus metus auginti Lucy, kuri tikrai nėra iš ramių vaikų, man nesisektų taip gerai kaip Rebeccai. O ji tai būtų dariusi ir dar ilgiau. Rebecca nuostabi. Ir Lucy labai pasisekė, jog ji turi tokią mamą. Tačiau dabar aš būsiu šalia jų. Stengsiuosi.
- Kodėl nepažadinai manęs? - žvelgiu į merginą.
- Miegojai taip ramiai, nenorėjau tavęs žadinti. - nusišypso. - Naktį kėleisi dėl Lucy ir leidai miegoti man, tad ryte aš leidau tau.
Nesugebu sulaikyti šypsenos ir aš. Lūpas priglaudžiu jai prie kaktos. Ji pernelyg gera. Mergina trumpai pabučiuoja mane ir atsistoja.
Paskui sėdime virtuvėje. Kalbamės. Ji šalia manęs, galvą atrėmusi man į petį. Šiuo metu pasijuntu, kaip tikra šeima, labiau nei kada nors anksčiau. Mes trise. Galbūt, jei įrodyčiau jai, kad aš esu tikrai vertas Rebeccos pasitikėjimo, ji sutiktų grįžti. Noriu gyventi trise. Ne tiek daug ir noriu. Tik būti kartu. Dar apie tai nekalbėjome ir žinau, kad greitai tai neįvyks.
Rebecca nieko artimiausiu metu nenori pasakoti savo mamai, o ji, nors ir retai, tačiau kartais atvažiuoja pas ją. Tad ji iškart sužinotų, jei sekantį kartą jai tektų važiuoti į mano namus, o ne Rebeccos. Jei viskas bus gerai, Rebeccos mama vis vien sužinos apie mudu. Nenuslėpsime santykių ilgai. Tačiau dabar Rebecca nenori dar labiau su ja pyktis. Jau seniausiai praradau bent kokią viltį sutarti su jos mama, o dabar, po to, kas nutiko, būtų kvaila dar kada nors tikėtis, jog ji su manimi bent pasistengtų kalbėti maloniai. Ji manęs nekenčia ir aš suprantu ją, tačiau vienintelis dalykas, kurio noriu, tai, kad ji nesikištų. Ji gali manęs nemėgti ir nepritarti, bet nenoriu, kištųsi tarp mūsų. Rebecca suaugusi ir pati gali nuspręsti, kas jai gerai. Dabar, kuomet yra Lucy, bus dar sunkiau. Kai ji paaugs, Rebeccos mama stengsis Lucy nuteikti prieš mane, esu įsitikinęs.
- Einu persirengti, - taria atsistojusi.
- Man patinka, kaip atrodai, - šypteliu žvelgdamas į jos nuogas kojas ir juodaplaukė padaro tą patį.
- Tačiau man šalta, - pasako nusijuokusi.
Einu kartu su ja į kambarį. Ir pats noriu apsirengti. Suprantu, kad per šį laiką, ji ir pati to nesuprasdama, tapo kur kas drąsesnė. Anksčiau Rebecca prašydavo manęs nusisukti, anksčiau nė už ką nebūtų vaikščiojusi namuose taip apsirengus. O dabar ji visai nekreipdama dėmesio į mane, nusiima maikutę ir akimirkai lieka tik su kelnaitėmis priešais mane. Jai nesvarbu, kad žiūriu. Man tai patinka, tačiau visgi kartais pasiilgsiu drovios Rebeccos...
Vėliau Rebecca susitaria susitikti su Kylie, taigi važiuosime pas Harry ir Kylie. Tiesą sakant, mane labiau vilioja mintis dieną praleisti kartu čia, trise. Žinau, jog bus Alex. Nenoriu jo ir Rebeccos matyti kalbantis lyg geriems draugams. Negaliu to pakęsti. Man labiau patiko, kuomet ji jo nemėgo. Dabar, po to, kas tarp jų buvo, jiedu visgi vienas kitą vadina draugais. Ne vieną kartą mačiau, kaip jie apsikabina pasisveikindami. Žinau, kad jam tas apsikabinimas reiškia daugiau nei Rebeccai. Jis mėgaujasi tuo. Žinau, jog taip negerai. Suprantu, jog tarp jų nieko nėra, tačiau aš negaliu nieko padaryti. Negaliu pakęsti Alex, tačiau labiau už viską nekenčiu, kuomet jis šalia jos. Tai ir pavydas, ir neapykanta susimaišę kartu. Ir pavydžiu, ir nekenčiu, jog jis jai kur kas tinkamesnis.
* * *
labassss!👋🏽
šita dalis gavosi labai boooooring, bet kita jau už kelių dienųų😛
ir aišku, kas neskaitot, eikit paskaityt sHe su Hariu😝😝 ačiūūū❤️🔥
VOTE⭐️
